Liu hosi luta ida nebe naruk to’o lori ita nian rain to’o iha
ukun rasik a’an, laiha ema Timor-Leste nia oan ida mak la lakon sira nia
familia, inan –aman, oan, maun-alin no inan feton sira iha funu ida nebe naruk
durante okupasaun militer Indonesia nia okos. Aman balun, inan balun, oan balun, maun alin – inan
feton balun to’o ohin loron sira ruin
buka hotu la hetan namukari lemorai iha rai Timor-Leste nia laran tomak.
Ukun rasik a’an para
atu hatur lei nebe ema hotu-hotu tenki kumpri no ema
hotu-hotu tenki hakruk ba lei ne’e. Ukun rasik a’an signifika atu asegura
direito ema hotu nian tuir lei nebe garante vida hosi inan, aman faluk no oan
kiak sira nia vida moris to’o ba bei-oan nebe sira mai hosi martir da patria
nebe fo’o a’an ba mate tamba rai doben
Timor-Leste.
Koalia kona ba lei veteranos hanesan ita hotu rona hosi
politiku sira hotu hosi partido politiku hotu-hotu koalia maka’as kona ba lei
veteranos, hotu-hotu hakilar katak tenki halo alterasaun ba ka muda lei
veteranos tamba mosu kazu barak ke halo ema barak deskontente tamba iha dados
falsu barak ka mosu falsifikasaun documentos barak a’at liu tan mak usa kor politiku hodi
dudu processu falsifikasaun documentos veteranus nian tuir sira nia hakarak.
Hakerek nain hakarak lori
ita hotu ba hare didiak statuto Lei veteranos nian kona ba “pensaun
sobreviviencia” tuir hakerek nain
precisa iha alterasaun ba lei ida ne’e liu-liu iha statuto kona ba kombatente
libertasaun nasional Lei no. 9/2009 hosi
29 de juli, Artigo 27 no. 5 iha nebe hateten katak ;
“Se tuir orden
preferencia hosi ema benefisiariu sira ba pensaun sobreviviencia, nebe mak ida
uluk sei tau ses sira seluk no nune tuir mai ;
Mane/Feto faluk, hosi
Martir
Oan sira, hosi Martir
Aman-Inan, hosi Martir
Maun-Alin no Feton sira
hosi Martir”.
Sai perguntas bo’ot ba
ita hotu mak; Tamba sa mak Bei-Oan hosi Saudoso ida laiha direito ba pensaun
sobreviviensia hosi sira nia Avo hosi sira nia aman ka inan nian rasik?
Se ita koalia kona ba sobrevivencia hosi terus naruk ida to’o
mate hosi martir ida ba rai ida ne’e
para ba future sira nia oan no bei-oan sira laos ba maun alin ka inan feto
sira. Tamba Maun-Alin feton sira la sobreviveinsia ho martir nia oan no bei-oan
sira terus durante iha nakukun nia laran.
Nune mos wainhira ita
koalia kona ba Direito das Sucessões
ka ho lian Indonesia katak “warisan” ne’e ita koalia garis turun iha neba ita
koalia Vertikal katak; tun
los ba oan no bei-oan sira, la’os Horizontal
ka;
tun no tesik ba Maun-alin ho
Feton sira. Tan ne’e Lei no. 9/2009 hosi 29 Julhu altersaun mai
hosi dahuluk ba Lei no. 3/2006 hosi 12 Abril iha artigo 27 no. 5 ne’e “Inkonstitusional”
tamba la hatur Vertikalmente, neduni
preciza iha alterasaun ba Lei ne’e.
Koalia kona ba pensaun sobreviviensia hosi ema martir ida
nian tenki hatur vertikalmente tun los ba oan no bei-oan sira. Se ita hare fali ba processo codico civil artigo 1888 Direito
das Sucessões Códico Civil Timor-Leste,
nebe koalia kona ba Ab Intesta katak;
tuir no sanguinos ne‘e mak titularidade
das relações
juridicas patrimoniais ne’e signifika katak; koalia kona ba Direito das Sucessões ne’e obrigatorio no tenki hatur “Vertikal”.
Neduni wainhira ita hare
hosi artigo ida ne’e, maka linha kolateral ne’e la’os halai
tun los maibe hanesan ita hotu hare no hatene artigo ne’e rasik hatudu inkonstitusionalidade hosi lei no.
9/2009 ba pensaun sobreviveinsia. Tamba
artigo 27 no 5 hatur Horizontal Direito
das Sucessões koalia tesik tun hosi
labarik sira nia avo rasik hosi sira nian Aman ka Inan, oan ba fali Maun-Alin
no Feton sira la tun ba Bei-oan sira ida injustice bo’ot ida ba Bei-Oan hosi
Martires sira.
Atu Garante Direito Labarik-Oan no Bei-Oan hosi Martires da
Patria, Governu preciza Altera Lei no. 9/2009 husi 29 Julhu, artigo 27 husi 29
julhu no. 5 kona ba Pensaun Sobreviviensia. Konstituisaun RDTL hateten
klaramente iha artigo 18 no. 1 – 3 kona ba protesaun ba labarik-oan sira, maibe
iha lei no. 9/2009 husi 29 julhu ne’e
taka dalan ba direito labarik-oan ka bei oan sira atu bele hetan heransa ida hosi labarik sira nia avo
nebe fo’o a’an ba mate tamba rai ida nebe ohin loron ukun rasik a’an tiha ona.
Liu hosi artigo ida
ne’e, hakerek nain hakarak fahe no loke
fila-fali ita hotu nia hanoin kona ba Lei pensaun sobreviviensia artigo 27 no 9/2009 husi Julhu,
nebe ema ida hosi martires da patria iha
luta ida para atu husik hela moris diak no haksolok ba nia oan no bei-oan sira.
Sobreviviensia ne’e signifika katak sira nebe durante tinan naruk
iha luta maun alin sira dala ruma nunka hamutuk ho sira iha sobreviviensia sira to’o mate.
Iha artigo ida mos la haluha mos hakarak foti kazu ida nebe
akontece ba bei-oan hosi saudoso Paul Soares ho naran kodiku SABARI nebe uluk
asumi kargo nudar Conselheiro Politiku Militar iha tempo Chefe Estado Maior das
FALINTIL iha sektor Sul nebe mate husik
hela oan feto mesak ida naran Ligia
Paula Faria Sarmento nebe foin lalais mate husik hela bei-oan nain 5
intrega ba military Indonesia hodi intrega ba familia hosi fen hosi Saudoso Paul Soares alias SABARAI wainhira nia
fen ho nian oan sira seluk mate hotu iha serku militer Indonesia nian liman iha
area natarbora sector sul. Oan feto
mesak Ligia Paula Faria Sarmento
nebe foin lalais mate loron 19 fulan 7 2012,
husik hela bei-oan nain 5 ho matebian nia kaben Deonisio Luis da Silva konhesido
ho naran “ANI BIDAU” nebe oras ne’e dadaun iha kondisaun tratamento
saude fase ran tamba hetan sofre rins.
Iha nebe kazu ne’e fila fali decisaun hosi Secretario Estado
Assunto Veteranos hodi foti decisaun tiur Lei no. 9/2009 husi 29 de Julhu katak
so iha direito mak tiun ho tia sira Alin hosi alin hosi saudoso nebe aman
keta-ketak. Decisaun nebe Secretario
Estado Assuntos Vetranos foti mos decisaun
ida nebe “inkonstituisional” tebes, tamba tuir estatuto Lei kona ba kombante
nasional la hateten katak “tenki fahe”.
Hare istoria husi sobreviviencia Paul Soares
no Palmira Faria Sarmento ho sira nia oan feto Ligia Paula Faria
Sarmento triste teb-tebes, maibe wainhira mate familia no tiu
sira ejiji hotu direito hanesan alin hosi martir Paul Soares, tamba lei numeru
9/2009 nebe fo dalan ba tiu sira taka dalan ba Bei-Oan husi Saudoso ne’e rasik.
Hanesan hakerek nain cita iha leten ona katak wainhira ita
koalia kona ba processo lei kodiku sivil iha artigo 1888 Direito das Sucessões Códico
Civil Timor-Leste, nebe koalia kona ba Ab
Intesta katak; tuir no hosi kazamento ema nain rua nian ne‘e mak
titularidade das relações juridicas patrimoniais ne’e signifika katak; Direito
das Sucessões ne’e obrigatorio no tenki
hatur “Vertikal”***
No comments:
Post a Comment