Monday, 25 February 2013

Artigo 27 no. 5 Lei No.9/2009 kona ba Pensaun Sobrevivencia “Inkonstitusional”



Liu hosi luta ida nebe naruk to’o lori ita nian rain to’o iha ukun rasik a’an, laiha ema Timor-Leste nia oan ida mak la lakon sira nia familia, inan –aman, oan, maun-alin no inan feton sira iha funu ida nebe naruk durante okupasaun militer Indonesia nia okos.  Aman  balun, inan balun, oan balun, maun alin – inan feton balun to’o ohin loron  sira ruin buka hotu la hetan namukari lemorai iha rai Timor-Leste nia laran tomak.

Ukun rasik a’an para  atu  hatur  lei nebe ema hotu-hotu tenki kumpri no ema hotu-hotu tenki hakruk ba lei ne’e. Ukun rasik a’an signifika atu asegura direito ema hotu nian tuir lei nebe garante vida hosi inan, aman faluk no oan kiak sira nia vida moris to’o ba bei-oan nebe sira mai hosi martir da patria nebe fo’o a’an ba mate tamba rai  doben Timor-Leste.

Koalia kona ba lei veteranos hanesan ita hotu rona hosi politiku sira hotu hosi partido politiku hotu-hotu koalia maka’as kona ba lei veteranos, hotu-hotu hakilar katak tenki halo alterasaun ba ka muda lei veteranos tamba mosu kazu barak ke halo ema barak deskontente tamba iha dados falsu barak ka mosu falsifikasaun documentos  barak a’at liu tan mak usa kor politiku hodi dudu processu falsifikasaun documentos veteranus nian tuir sira nia hakarak. 

Hakerek nain hakarak lori  ita hotu ba hare didiak statuto Lei veteranos nian kona ba “pensaun sobreviviencia”  tuir hakerek nain precisa iha alterasaun ba lei ida ne’e liu-liu iha statuto kona ba kombatente libertasaun nasional  Lei no. 9/2009 hosi 29 de juli, Artigo 27 no. 5 iha nebe hateten katak ;

“Se tuir orden preferencia hosi ema benefisiariu sira ba pensaun sobreviviencia, nebe mak ida uluk sei tau ses sira seluk no nune tuir mai ;
Mane/Feto faluk, hosi Martir
Oan sira, hosi Martir
Aman-Inan, hosi Martir
Maun-Alin no Feton sira hosi Martir”.

Sai perguntas bo’ot ba ita hotu mak; Tamba sa mak Bei-Oan hosi Saudoso ida laiha direito ba pensaun sobreviviensia hosi sira nia Avo hosi sira nia aman ka inan nian rasik?

Se ita koalia kona ba sobrevivencia hosi terus naruk ida to’o mate hosi  martir ida ba rai ida ne’e para ba future sira nia oan no bei-oan sira laos ba maun alin ka inan feto sira. Tamba Maun-Alin feton sira la sobreviveinsia ho martir nia oan no bei-oan sira terus durante iha nakukun nia laran.

Nune mos wainhira  ita koalia kona ba Direito das Sucessões ka ho lian Indonesia katak “warisan”  ne’e ita koalia garis turun iha neba ita koalia Vertikal  katak; tun los ba oan no bei-oan sira, la’os Horizontal  ka;  tun no tesik ba Maun-alin ho Feton  sira. Tan ne’e  Lei no. 9/2009 hosi 29 Julhu altersaun mai hosi dahuluk ba Lei no. 3/2006 hosi 12 Abril iha artigo 27 no. 5 ne’e “Inkonstitusional” tamba la hatur  Vertikalmente, neduni preciza iha alterasaun ba Lei ne’e.

Koalia kona ba pensaun sobreviviensia hosi ema martir ida nian tenki hatur vertikalmente tun los ba oan no bei-oan sira.  Se ita hare fali  ba processo codico civil artigo 1888 Direito das Sucessões  Códico Civil Timor-Leste, nebe koalia kona ba Ab Intesta katak; tuir no sanguinos ne‘e mak  titularidade das relações juridicas patrimoniais ne’e signifika katak; koalia kona ba Direito das Sucessões ne’e  obrigatorio  no tenki  hatur “Vertikal”.

Neduni  wainhira ita hare hosi artigo ida ne’e, maka linha kolateral ne’e  la’os  halai tun los maibe hanesan ita hotu hare no hatene artigo ne’e rasik hatudu inkonstitusionalidade hosi lei no. 9/2009  ba pensaun sobreviveinsia. Tamba artigo 27 no 5 hatur Horizontal Direito das Sucessões  koalia tesik tun hosi labarik sira nia avo rasik hosi sira nian Aman ka Inan, oan ba fali Maun-Alin no Feton sira la tun ba Bei-oan sira ida injustice bo’ot ida ba Bei-Oan hosi Martires sira.

Atu Garante Direito Labarik-Oan no Bei-Oan hosi Martires da Patria, Governu preciza Altera Lei no. 9/2009 husi 29 Julhu, artigo 27 husi 29 julhu no. 5 kona ba Pensaun Sobreviviensia. Konstituisaun RDTL hateten klaramente iha artigo 18 no. 1 – 3 kona ba protesaun ba labarik-oan sira, maibe iha lei no. 9/2009 husi 29 julhu ne’e  taka dalan ba direito labarik-oan ka  bei oan sira atu bele hetan heransa ida hosi labarik sira nia avo nebe fo’o a’an ba mate tamba rai ida nebe ohin loron ukun rasik a’an tiha ona.
Liu hosi  artigo ida ne’e,  hakerek nain hakarak fahe no loke fila-fali ita hotu nia hanoin kona ba Lei pensaun  sobreviviensia artigo 27 no 9/2009 husi Julhu,  nebe ema ida hosi martires da patria iha luta ida para atu husik hela moris diak no haksolok ba nia oan no bei-oan sira.  Sobreviviensia  ne’e  signifika katak sira nebe durante tinan naruk iha luta maun alin sira dala ruma nunka hamutuk ho sira iha sobreviviensia  sira  to’o mate. 

Iha artigo ida mos la haluha mos hakarak foti kazu ida nebe akontece ba bei-oan hosi saudoso Paul Soares ho naran kodiku SABARI nebe uluk asumi kargo nudar Conselheiro Politiku Militar iha tempo Chefe Estado Maior das FALINTIL iha sektor  Sul nebe mate husik hela oan feto mesak ida naran Ligia Paula Faria Sarmento nebe foin lalais mate husik hela bei-oan nain 5 intrega ba military Indonesia hodi intrega ba familia hosi fen hosi Saudoso Paul Soares alias SABARAI wainhira nia fen ho nian oan sira seluk mate hotu iha serku militer Indonesia nian liman iha area natarbora sector sul.  Oan feto mesak Ligia Paula Faria Sarmento nebe foin lalais mate loron 19 fulan 7 2012,  husik hela bei-oan nain 5 ho matebian nia kaben Deonisio Luis da Silva konhesido  ho naran “ANI BIDAU” nebe oras ne’e dadaun iha kondisaun tratamento saude fase ran tamba hetan sofre rins.

Iha nebe kazu ne’e fila fali decisaun hosi Secretario Estado Assunto Veteranos hodi foti decisaun tiur Lei no. 9/2009 husi 29 de Julhu katak so iha direito mak tiun ho tia sira Alin hosi alin hosi saudoso nebe aman keta-ketak.  Decisaun nebe Secretario Estado Assuntos Vetranos  foti mos decisaun ida nebe  “inkonstituisional” tebes, tamba tuir estatuto Lei kona ba kombante nasional la hateten katak “tenki fahe”.
Hare istoria husi sobreviviencia Paul  Soares  no Palmira Faria Sarmento ho sira nia oan feto Ligia Paula Faria Sarmento  triste  teb-tebes, maibe wainhira mate familia no tiu sira ejiji hotu direito hanesan alin hosi martir Paul Soares, tamba lei numeru 9/2009 nebe fo dalan ba tiu sira taka dalan ba Bei-Oan husi Saudoso ne’e rasik.

Hanesan hakerek nain cita iha leten ona katak wainhira ita koalia kona ba processo lei kodiku sivil iha  artigo 1888 Direito das Sucessões  Códico Civil Timor-Leste, nebe koalia kona ba Ab Intesta katak; tuir no hosi kazamento ema nain rua nian ne‘e  mak  titularidade das relações juridicas  patrimoniais ne’e signifika katak;  Direito das Sucessões ne’e  obrigatorio  no tenki  hatur “Vertikal”***




No comments:

Post a Comment